Siracido 22

₁Tinginys panašus į purviną akmenį;

pasityčiodami iš jo gėdos, visi švilpteli.

₂Tinginys – kaip mėšlo luitas;

kas jį pakelia, tas nusiplauna rankas.

₃Nevykėlis sūnus – tėvo gėda,

o duktė užtraukia nešlovę.

₄Protinga duktė praturtins savo vyrą,

o begėdė – tėvo širdgėla.

₅Įžūli – gėda savo tėvui ir vyrui;

abudu jos išsižada.

₆Dainuoti gedulo metu – netinkamas poelgis,

bet išplakti ir sudrausminti visada išmintinga.

₇Vaikai, kurių auklėjimas veda į sveiką gyvenimą,

paslepia kuklią savo tėvų kilmę.

₈Pasipūtę ir šiurkščiai išdidūs vaikai

suteršia savo šeimos kilmingumą.

₉Mokyti kvailį tolygu klijuoti sudužusį puodą

ar drumsti saldžiai miegančio žmogaus ramybę.

₁₀Su kvailiu kalbiesi lyg su snaudaliumi,

nes pokalbio gale jis paklaus: „Kaip ten buvo?“

₁₁Verk mirusiojo, nes užgeso jo šviesa;

verk kvailio, nes jį paliko protas.

Mažiau verk mirusiojo, nes jis yra ramybėje;

blogesnis už mirtį yra kvailio gyvenimas.

₁₂Gedulas dėl mirusio tęsiasi septynias dienas,

o dėl kvailių ar nedorėlių – visą jų gyvenimą.

₁₃Su kvailu žmogumi daug nekalbėk,

su šiurkščiu žmogumi nesibičiuliauk;

saugokis jo, kad nepatektum į bėdą

ir nebūtum apdrėbtas, kai jis ims purtytis.

Šalinkis jo ir turėsi ramybę,

niekada nereikės kęsti apmaudo per jo beprotystę.

₁₄Kas sunkesnis už šviną?

Kaip kitaip jis galėtų vadintis, jei ne kvailiu?

₁₅Smėlio, druskos ir geležies luitas –

mažesnė našta negu kvailas žmogus.

₁₆Kaip medžio sijos, tvirtai įręstos į pastatą,

neišjudina žemės drebėjimas,

taip ir širdis, apsisprendusi po rimtų svarstymų,

pervartos metu nebus palaužta baimės.

₁₇Širdis, kuri remiasi protingu samprotavimu,

yra tarsi sieną išlyginantis tinkas.

₁₈Tvoros atviroje aukštumoje

nebus atsparios vėjui;

baili širdis su kvailio ryžtu

nebus atspari baimei.

₁₉Užgauk akį ir išspausi ašaras,

užgauk širdį ir apreikši jos jausmus.

₂₀Kas meta akmenį į paukščius, tas juos nuveja,

kas įžeidžia draugą, tas sunaikina draugystę.

₂₁Net jeigu pakeltum kalaviją prieš draugą,

nenustok vilties, nes yra kelias atgal.

₂₂Jeigu atvertum burną prieš savo draugą,

nesirūpink, nes gali susitaikyti.

Bet įžeidimas, įžūlumas

ir paslapties išdavimas ar pasalus smūgis

privers pabėgti kiekvieną draugą.

₂₃Laimėk kaimyno pasitikėjimą, kai jis skursta,

kad galėtumei drauge su juo džiaugtis jo gerove.

Būk jam ištikimas nelaimės metu,

kad galėtumei su juo dalytis jo paveldu.

₂₄Kaip garai ir dūmai kyla iš krosnies pirma liepsnų,

taip įžeidimas – pirma kraujo praliejimo.

₂₅Nesigėdysiu priglausti bičiulį bėdoje

ir nuo jo nesislėpsiu,

₂₆bet jeigu per jį man kas pikta įvyktų,

tai išgirdusieji jo saugosis.

₂₇Kas apsaugos mano burną

ir tvirtai užantspauduos mano lūpas,

kad per jas nenupulčiau

ir mano liežuvis nepražudytų manęs?